„Saldumynų meistrai“ arba šiek tiek apie garsius pasaulio konditerius
„O, koks nuostabus saldus pasaulis!“ – būtų sušukęs bet kuris praeities konditeris, susidūręs su neapsakoma šiuolaikinėje rinkoje esančių konditerijos gaminių įvairove. Pyragai, bandelės, šokolado plytelės, gardusis, burnoje tirpstantis „Rafaello“ ir, žinoma, laiko patikrintas „Chupa Chups“ ledinukas.
Smalsu, kas tapo vienu iš pasaulinės konditerijos minties ramsčių ir pakeitė mūsų supratimą apie saldumynus? Papasakosime keletą istorijų apie iškilius tarptautinius konditerius, kurie, sąmoningai ar įkvėpti, savo kūriniais pakeitė pasaulį.
Ferrero Rocher
Viskas prasidėjo gana paprastai. XX a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje versli pora Pietro ir Piera Ferrero įkūrė nedidelę parduotuvę Italijos provincijos mieste Pjemonte. Dėl kulinarinio talento ir puikių komercinių įgūdžių jų verslas suklestėjo taip sėkmingai, kad netrukus jie atidarė nedidelę konditerijos fabriką.
Po kurio laiko prie šeimos verslo prisijungė jų sūnus Michele, padėjęs tėvams kurti unikalius ir gardžius receptus, kurie greitai išpopuliarėjo ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiuo metu „Ferrero“ šeimos įmonei vadovauja trečioji karta.
Išskirtiniausiais „Ferrero“ produktais laikomi gardus riešutų kremas „Nutella“ ir išskirtiniai saldainiai „Raffaello“. Tačiau iki šiol šeimos pasididžiavimas ir firminis įmonės skanėstas išlieka mažas saldainis, sudarytas iš riešuto, suvynioto į ploną vaflį ir įdarytas gardžiu kremu. Jį išrado prosenelis, įkūręs šeimos verslą.
Čupa Čupas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad paprastas ledinukas tapo toks populiarus, jog ėmė simbolizuoti ištisą erą ir vakarietišką gyvenimo būdą. Tačiau sužinoję, kas jį sukūrė, nebenustebsite.
Saldainių ištakos prasidėjo vaikų smėlio dėžėje, kai jaunas Enrique Bernat, mokydamasis konditerijos amato savo senelio fabrike, pamatė, kaip jo mama bara savo mažylį už tai, kad šis ant rankų ir drabužių išsiliejo ištirpusi karamelė. Staiga Enrique suprato, kad vaikams gaminamus saldainius labai sunku valgyti. Tai supratęs, konditeris įsivaizdavo saldainį ant pagaliuko. Taip gimė „Chupa Chups“.
Kai Enrique senelis išėjo į pensiją ir perdavė savo fabriką anūkui, jis nedelsdamas pradėjo gaminti ledinukus ant pagaliuko, iš savo plataus konditerijos gaminių asortimento palikdamas tik šį produktą, kas labai nustebino bendrovės akcininkus. Dar labiau jis šokiravo vaikus ir suaugusiuosius visame pasaulyje savo elegantišku ir paprastu sprendimu.
Saldainiai sulaukė dar didesnio populiarumo po to, kai Bernatas pasitelkė savo draugo ir garsaus menininko Salvadoro Dali pagalbą kuriant pakuotę. Ant saldainių pakuotės pavaizduotą logotipą didysis siurrealistas sukūrė vos per valandą.
Kas būtų pagalvojęs, kad saldainių pakuotės taps vienu iš labiausiai ištvermingų ir garsiausių jo darbų?
